pritarti

pritar̃ti, prìtaria, prìtarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L 1. intr. SD¹152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ¹, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams neprìtariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai neprìtariau Krs. Prìtariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da prìtari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212. | Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.

pritariamaĩ adv. NdŽ, DŽ¹: Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put. prìtariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon. | refl.: Prysìtaru pry jų – blogai nemokytam Vn. ║ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.

2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ¹, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti prìtaria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir. | Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.

prìtariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.

3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai prìtaria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta prìtara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien. 4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turì prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kulì, tad turì pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], prìtaria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i neprìtariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, neprìtariu Kž. Tu neprìtari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, neprìtari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, prìtariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis prìtaria, tai ir smagu kalti Žvr. | Arklys neprìtaria traukt Ėr.

pritartinaĩ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet. ║ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] neprìtaria? Slm.

5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių prìtaria iš rusų kalbos Dglš. 6. intr. SD¹150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69. 7. tr. Sut užtarti, užstoti. ║ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J. 8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis. 9. refl. numanyti: Jei prìstarei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti